- brišus
- ×brišùs, -ì (vok. frisch) adj. (4)
1. šviežias: Visur mūsų tėviškėje brišus ... oras kilti pradeda TP1881,2.
2. Vvr greitas, mitrus: Brišùs tebėra senis, o į aštuntą dešimtį jau įkabino Skd.
brišiaĩ adv.: Veizėk, kaip brišiai eina, o juk neseniai po ligos atsikėlė! Skd.
Dictionary of the Lithuanian Language.