brišus

×brišùs, -ì (vok. frisch) adj. (4) 1. šviežias: Visur mūsų tėviškėje brišus ... oras kilti pradeda TP1881,2. 2. Vvr greitas, mitrus: Brišùs tebėra senis, o į aštuntą dešimtį jau įkabino Skd.

brišiaĩ adv.: Veizėk, kaip brišiai eina, o juk neseniai po ligos atsikėlė! Skd.